/*--paysera--*/

Sakyti, kad domėjimasis senąja Rytų medicina pasiekė apogėjų būtų per drąsu, bet kad artėjama prie to – turbūt nepaneigsime.

 

Ligija Žilevičienė

 

Klasikinės medicinos nuopelnai yra labai dideli, ji darė ir daro didelius darbus, tačiau žmonių susidomėjimas netradiciniais gydymo būdais tik didėja. Kuo mus taip traukia Rytų medicina? Fitoterapija, fungoterapija, akupunktūra – tai lyg trys drambliai, ant kurių laikosi senoji kinų medicina. Apie fungoterapiją, mažiau mums žinomą iš šios trijulės, pasakoja chirurgas Algis BARTAŠIUS, buvęs atkurtos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vyriausiasis gydytojas, daugelį metų praktikuojantis Rytų medicinos gydymo būdus.

 

Nustato ligos priežastį

 

Su Rytų medicina susidūriau 1992 metais, baigęs Peterburgo gydytojų tobulinimosi institutą. Ten aš mokiausi akupunktūros, refleksoterapijos, susipažinau su Rytų medicinos kultūros filosofija bei pagrindiniais jos principais: išnaudok gamtos gydomąją jėgą; į žmogų žiūrėk kaip į visumą; nustatyk ir gydyk priežastį; gydytojas yra Mokytojas; profilaktika – geriausias gydymas. Vakarų medicinos gydymas yra simptominis: skauda galvą, gavai viena tabletę, ir gali eiti. Rytų medicina visada ieško negalavimo priežasties.

Su fungoterapija – gydomaisiais grybais – susipažinau šiek tiek vėliau, kai rimtos pagalbos prireikė mano šeimos nariui. Jis buvo patyręs du infarktus, jam buvo uždėti 4 šuntai. Kas 7-8 metai šuntavimą reikėjo kartoti. Žinojau, kad pooperacinis laikotarpis yra net labai nelinksmas, tad ėmiau ieškoti būdų, kaip apsieti be dar vieno šuntavimo. Taip atradau Tibeto aukštikalnių grybus, turinčius nepaprastas gydomąsiais galias.

Pasitarus su Rytų medicinos specialistais, mano pacientas ėmė vartoti jų skirtus grybų preparatus. Palaipsniui mažinome pacientui skirtus cheminius vaistus – paskutinę tabletę jis nurijo 48 gydymo parą, ir štai jau dveji metai nevartoja jokių cheminių vaistų. Paciento savijauta puiki, niekuo savęs neriboja: ir šokantį vakarėlyje mačiau, ir taurelę pakilojantį, ir dūmą patraukiantį. Pagerėjo ir jo regėjimas, akinius teko keisti net 1,5 dioptrijos silpnesniais.

 

Gydomieji grybai

 

Tai valgomieji grybai – kordicepsas, linčži, aromatingasis grybas ir hericijus. Kinai jau seniai ir nuolat juos vartoja savo mityboje, juose yra visos žmogaus organizmui reikalingos mineralinės medžiagos bei vitaminai.

Aukštesnieji valgomieji grybai yra vieni geriausių adaptogenų. Vartojant juos mažėja fiziologinis ir protinis nuovargis, gerėja bendroji savijauta, organizmas tampa atsparesnis perkaitimui, dideliems fiziniams krūviams, pagerėja kai kurios sutrikusios organizmo funkcijos. Grybuose esančių polisacharidų dėka organizmo imunitetas padidėja 10-15 kartų.

Nėra dienos, kad nesistebėčiau kordicepso preparatų poveikiu. Mano praktikoje ypatingą įspūdį paliko mergaitė, kuriai prieš 2,5 metų buvo diagnozuota pati baisiausia galvos smegenų vėžio rūšis – vienas židinys buvo smegenų paviršiuje, dar keli – giliau. Paviršinis auglys buvo pašalintas, tačiau kitų operacijos būdu nebuvo galima liesti. Mergaitei buvo labai stipriai išreikštas žvairakumas, jai dvejinosi akyse.

Po trijų mėnesių kordicepso preparatų vartojimo židinių neliko. Mergaitė baigė gimnaziją, džiaugiasi jaunyste.

Kordicepsas padėjo ir kitiems ligoniams,  sirgusiems vėžiu. Kartais ir pačiam sunku patikėti: žmonės kentėjo ne metais, o dešimtmečiais, tačiau po šio gydymo liga pradingdavo.

Grybai veiksmingi ir sergant cukriniu diabetu. Yra du diabeto tipai – pirmo ir antro. Sergant pirmo tipo diabetu dauguma insuliną gaminančių ląstelių būna žuvusios, likusios yra pažeistos, o jų veikla susilpnėjusi. Išlikusių ląstelių veiklą mes galime atstatyti, ir taip padėti ligoniui. Sergant antro tipo diabetu ląstelių yra pakankamai, tačiau jos veikia silpnai. Tad jas užtenka tik pastimuliuoti. Vartojant grybų preparatus, beveik visais atvejais galima atsisakyti medikamentinio gydymo.

Nors grybų preparatai yra natūralus produktas, tačiau ir juos reikia vartoti protingai. Pagal Rytų medicinos sistemą tuo pačiu metu organizmas turi būti valomas, reguliuojamas ir papildomas trūkstamomis, gyvybinei veiklai palaikyti reikalingomis medžiagomis bei elementais.

Šios trys grandys turi būti išlaikomos – kai prasideda pešiojimas po šiaudą iš gniūžtės, tai ir poveikis būna silpnesnis. Visi grybų preparatai veikia sinergetiškai – sustiprina vienas kito veikimą. Norint pasiekti gerą rezultatą dėl preparatų vartojimo reikėtų konsultuotis su gydytojais, tačiau jeigu tenorima vartoti juos profilaktiškai, pavyzdžiui, kad nesusirgtumėte peršalimo ligomis, su gydytoju tartis nebūtina.

 

Privalu domėtis naujienomis

Didelė dalis ligonių, pasirinkusiųjų alternatyvią mediciną, slepia tai nuo gydytojų. Ir ne be pagrindo – dažnai jie sulaukia labai kategoriško draudimo tai daryti. Kodėl toks neigiamas dalies medikų požiūris į netradicinius gydymo būdus?

Tam paaiškinti yra ne viena priežastis. Pirmoji – nežinojimas: jie neigia tai, ko patys absoliučiai nesupranta. Gydytojas privalo domėtis naujienomis ir jas permąstyti – ar tai yra logiška, ar jas galima priimti, o jeigu negalima, kodėl taip yra.

Kitas nerimą keliantis dalykas yra perdėtai glaudūs ryšiai su farmakologija. Ten gausu visokių pagundų, atlygių bei ryšių, pagrįstų vien tik komerciniais santykiais.

Rytų medicina plinta nepaprastai greitai. Mūsų žymaus kardiochirurgo akademiko Jurgio Brėdikio dėka Rytų medicina dėstoma Kauno medicinos universitete.

Mes neturėtumėme skirstyti medicinos į Vakarų ir Rytų. Medicina yra viena, tiek vienoje, tiek kitoje yra gerų dalykų, tad abi jas derinant ir taikant gausime gerus rezultatus.„Valstiečių laikraštis“, 2012 m. Sausio 21 d